ČAGA – Įžulniojo skylenio (Inonotus obliquus) milteliai – 100 % 50g

1.90Eur Į krepšelį

ČAGA - Įžulniojo skylenio (Inonotus obliquus) milteliai – 100 % 50g

Pirkti ČAGA ČAGA @ Eur1,90

ČAGA

Maisto papildas

Milteliai

Sudėtis: Įžulnujo skylenio (Inonotus obliquus) milteliai – 100 %

 

75 ml:
Įžulnusis skylenis 20 g

 

Vartojimo būdas: Vartoti 1-2 stiklines dienoje prieš valgį.

Naudojimo būdas: 5 valg. šaukštus (75 ml) užpilti 500 ml verdančio vandens palaikyti 12 val.

 

Neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas

Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės.

Laikyti vaikams nepasiekiamoje, sausoje, apsaugotoje nuo šviesos vietoje, ne aukštesnėje kaip +25C temperatūroje.

Grynasis kiekis – 50gr.

Gamintojas: OOO „Centr strategičeskich issledovanij” Altajaus kraštas, Barnaulas, Rusija

Plačiau:   http://www.gribchaga.ru/

http://www.chudogrib.ru/products/chaga.html

http://www.narmed.ru/travnik/pischevaritelnaja_sistema/chaga/

 

 

http://www.esat.lt/liaudies_medicina.php?lt=receptai_su_juoduoju_berzo_grybu

 

 

 

Informacija fitologijoje:

Beržinis juodgrybis – Inonotus obliquus ( Pers. ) Pil.

Rus. чага

            Skylėtbudžių (Polyporaceae)  šeimos daugiametis, lėtai augantis parazitinis grybas. Auga ant beržų kamienų, šakų, kartais ant alksnių ir šermukšnių. Ant beržo kamieno pažeistų (žaibo, šalčio, gyvulio arba žmogaus) vietų patekusios sporos sudygsta ir sudaro balkšvą grybo hifų veltinį. Šie hifai skverbiasi į medieną, ją ardo ir iš po žievės pradeda augti gumbas. Šis grybas kartais išauga iki 20 cm skersmens ir 5 kg svorio. Ant jo paviršiaus dažniausiai išlieka beržo žievės liekanos. Grybas tamsiai rudas arba beveik juodas, sunkiai suspaudžiamas pirštais, prie medienos minkštesnis, dažnai išpintas gelsvomis gyslelėmis, be kvapo, o skonis daugiau primena beržą, negu grybą. Ši grybo forma sporų nesudaro.

Pagrindinę grybo dalį sudaro pelenai ir pigmentinės medžiagos. Pelenų yra 25 – 30 %, iš jų kalis ir natris sudaro 19 %, dvivalentis manganas – 1,24 – 1,27 %, kalcio oksidas – 1,88 %, magnio oksidas – 2,45 %, aliuminis – 0,17 %. Be to, jame yra 0,1 % azoto, 4,8 % polisacharidų, oksalo, skruzdžių, sviesto, acto rūgščių ir kt.

Pigmentai sudaro apie 48 % viso sauso grybo svorio. Jų sudėtyje yra fenolinių, polifenolinių, aldehidinių, oksifenolaldehidinių ir kitokių medžiagų.

Vaistams grybas tinka tik nuo beržų kamienų.. jį galima rinkti ištisus metus, bet pavasarį ir rudenį grybiena yra aktyvesnė. Nepatariama rinkti nuo senų; arba džiūstančių beržų, nes jų žaliava paprastai būna mažai veikli.

Gumbai susmulkinami 6 cm skersmens gabalėliais ir džiovinama ne aukštesnėje kaip 60o C temperatūroje.

Grybo veikliosios medžiagos žaliavoje išsilaiko 3 – 4 mėnesius.

Šio grybo preparatai vartojami nuo įvairios lokalizacijos piktybinių navikų. Manoma, kad svarbiausios medžiagos yra pigmentai. Jais taip pat gydomas lėtinis gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. Didelis kiekis mangano, esantis grybo sudėtyje, suaktyvina kepenų fermento originazės veiklą.

Vartojant ilgą laiką grybo nuovirą po 30 – 50 ml per parą, jokių naudingumo požymių nepastebėta. Tačiau didesnės jo dozės slopina arba jaudina centrinę nervų sistemą.

Pastaruoju metu juodgrybio ir miškinės sidabražolės šaknų nuoviru gydoma skrandžio opaligė, gastritas, hemorojus ir kitokie negalavimai.